Už kampo

(Anosa! Mano Deka virsta demone, jei ka. ;D )

-Ne! Kas vyksta?!
Mergina klupejo prie medzio susiemusi uz galvos ir sauke. Sauke is skausmo, nes jai atrode, kad galva tiesiog plesia.
-gelbekit! Nebegaliu daugiau!

Merginos akys buvo raudonos, ji visiskai saves nekontroliavo. Galiausiai atsistojo, taciau eiti ji niekur negalejo. Atsireme i medi, palenke galva ir i zeme pradejo laseti merginos asaros. Bet ji verke ne del to, kad virto demone, bet del skausmo, kuris jai atrode nepakeliamas:
-daugiau nebeistversiu, daugiau nebegaliu...

Hei bludindamas pamatė pažystamą vietą - mokyklą. Apsidžiaugęs kad nepasiklydo nusišypsojo bet paėjas kelis žingsnius išvydo merginą ir sustojo

Deka vel parkrito ant zemes, jai svaigo galva. Ji pajutusi, kad yra ne viena pakele galva, apsidare, taciau nieko nemate, nes jos akyse visas vaizdas buvo issiliejes.

- Vėl tu..
pribėgo prie jos ir padėjo teleskopą atsargiai ant žemės.
- Tau reikia gyditis..
Bandė padėti jai atsistoti

Pazvelge:
-kaip? Kaip pagydysi zudika? Kaip? Tai neimanoma!

Truputi sutriko.
- Imk. Pagerės.
Į ranką įdėjo jai saldainį. Šyptelėjo truputi

Palenke galva:
-Aciu, bet as ne zmogus.

- Aš irgi apie save taip pasakyčiau jei kas paklaustu.
suvėlė jos plaukus.
- Tokiai mergaitei dideliai negru verkti.
truputi šyptelėjo stengdamasis ją pralinksminti ir net žinodamas kad ji ne žmogus norėjo kad ji tą faktą pamirštu.

Pakele i ji savo kruvinas akis:
-Aciu, kad esi toks geras. Tau sekasi. O as... As zudike, niekada to nepamirsiu. Bet as noriu ginti gerus, nenoriu ju zudyti, bet as dar ju neskiriu... Ar zinai koks jausmas kai ka nors padarai blogo?
Liudnai pazvelgia i Hei.

Hei veide šypsena dngo. Mintys pradėjo suktis apie visus žmones kuriuos jis nužudė. Susivokęs kad negalima dabar jai rodyti blogų emocijų per prievartą šypelėjo.
- tu dar jauna.
padėjo ranką ant galvos.
- visi mes darome klaidas. tu jas pripažysti ir nebenori jų daryti. Tu nesi bloga.
jį neramino jos akys

-bet neatsakei i mano klausima- susirauke.
-Taip, jauna, bet tuo paciu ir kvaila... -syptelejo noredama pavaizduoti, kad viskas gerai.
-Tai ar zinai koks jausmas kai padarai ka nors blogo?

šypsena dingo nes nebeįstengė jos išlaikyti.
- tu net neįsivaizduoji..

Susidomejo:
-ko net nenutuokiu?- pazvelge i Hei akis.

- Nieko. Ne nieko.. Tau viskas gerai taip?
kalbėjo kaip visada - kaip lunatikas.
- Daugia niekada neverk gerai?
Paiemė teleskopą

Palenke galva:
-melagis...

Truputi sutriko.
- da.. Daugiau nebeverk.
pakartojo nežinodamas kaip kitaip nukreipti temą

Papurte galva:
-geras, bet melagis... Niekada nepazadesiu, kad neverksiu, tai neimanoma... Po visko neverkti neimanoma. Nors nuzudziau tik viena karta ir tik viena zmogu- tai mane persekios visa gyvenima, o dar tie... - staiga nutilo.

- Tie..?
pakartojo
- Hm? Kas tie?

-ne, negalvok apie mano nesamones. Tau tai neturi rupeti. Bet del tu... As taip ir elgiuosi- kaip visiska idiote.
Pazvelge i Hei:
-bet tu man vis vien dar neatsakei...

Ignoravo jos žodžius.
- Kas tie?
Rimtai paklausė įsmeigęs lunatiškas akis į ją.
- Tave kasnors skriaudžia?

Nusijuoke:
-mane? Skriaudzia? Ar sugebu apsiginti, nors nuo zodziu ne...
Beje, esu pastabi. Tu nenori man atsakyti? Taip ir sakyk, as suprasiu, visada suprantu...
Letai nuleido liudna zvilgsni i zeme.

NUsisuko.
- Ką nori žinoti..?

Atsiklaupe:
-Ar esi kam nors ka nors padares blogo?